- kverkti
- kver̃kti, -ia, -ė intr. DŽ 1. rėkti, verkti: Vaikas kver̃kė par visą naktį, negavau miegot Skr. 2. žviegti, čerkšti (apie gyvulius ir paukščius): Paršeliai jau kver̃kia, reik nešti ėsti Trg. Ko kverkì lyg prispausta varlė! Slv. | Ko tos vištos kverkia? Skr. Bėda! Bėda! – kver̃kė varnų pulkas Jrk55. Varnas kver̃kdamas susišaukė pulką Jrk55. 3. prastai dainuoti: Ką teip kver̃kti, geriau visai nedainuoti Vdžg. 4. plerpti, gergždėti (apie balsą): Jau pavargau, negaliu dainuot – balsas kver̃kia Šmk. | Čia gyveno vargonininkas, pasenęs viengungis, su kverkiančia fisharmonija J.Balt. \ kverkti; iškverkti; pakverkti
Dictionary of the Lithuanian Language.